Nuo ko pradėti? Kaip lavinti savo balsą, kalbėjimo įgūdžius?

Pagrindiniai balso valdymo elementai

dainavimo pagrindai mokymai, kalbėjimo lavinimas

Mes visi girdėjome kalbant žmogų kurio balso tiesiog gera klausytis. Kartais net ne tiek klausėme jo kalbos turinio, kiek paties balso tembro skambesio, variacijų, intonacinių vingių. Jei rimtų vokalinių įgūdžių įgijimas yra rimtas ir visą gyvenimą trunkantis procesas, kalbėjimo balsą mes galime sėkmingai patobulinti ir nesudėtingai išlaikyti puikioje formoje be didelio vargo. Viskas ko mums reikia – tik šiek tiek sąmoningumo kalbant ir kelių veiksmingų patarimų, kurių laikydamiesi ir praktikuodami mes išties pasieksime puikių rezultatų.

Detalūs pratimų mokymai

Apie šiuos principus ir kur kas daugiau išsiplečiu, detalizuoju ir mokau savo video pamokų kursuose.

KVĖPUOKIME !!!

Sąmoningas ir gilus įkvėpimas- tai pradinis ir svarbiausias kalbėtojo energijos šaltinis. Žmonės dažnai net neįsivaizduoja kokią galią jie praranda nekvėpuodami taisyklingai. Gerindami šį gamtos mums duotą gebėjimą reguliuoti vidinius procesus, mes geriname ne vien balsą bet ir sveikatos aspektų.

1. Įkvėpdami paviršutiniškai ir greitai mes nesudarome savo balsui atramos. To pasekoje tembras įgyja nemalonių “prieskonių”- nosinio garso, erzinančio užaukštėjusio tono.

nose, breath, breathing

2. Mokydamiesi kvėpuoti diafragma, mes stebime save ir savo pojūčius įkvėpimo metu, nekeliame pečių ir siekiame kvėpuoti ne krūtine, bet pilvo zona.

3. Stenkitės įkvėpti prieš pradėdami sakinį ir stebėkite kad iškvėpimas eitu kartu su sakiniu iki jo galo. Jei pakankamai giliai įkvėpsite jums turėtų užtekti oro pabaigti sakinį arba sustoti po akcentuojamo žodžio sekančiam įkvėpimui.

Kalbėdami atverkime savo balsą!

Jei mekensime, kalbėsime nuleidę galvą- kukliai ir tyliai, mūsų oponentui visada bus proga mus nutraukti, užgožti, neišklausyti iki galo. Žmonėms yra pasamoningai sunku išlaikyti dėmesį ant kalbėtojo, kuris pats nejaučia savęs, energetiškai yra pasyvus, savo kalboje arba pokalbio metu.

Kalbėdami prieš auditoriją, atsitieskite ir pakelkite savo balsą! Tam visai nebūtina rėkti, tiesiog suprojektuokite savo balsą, duodami jam kryptį. Nukreipkite jį į auditoriją. Galite pasitreniruoti prieš veidrodį su diktofonu.

Kasdienio pokalbio metu tiek jėgos mums nereikia, tačiau palikite sau gerą laikyseną, laikykite akių kontaktą, nekalbėkite sau ir stenkitės aiškiai ištarti žodžius.

Darykime pauzes!

Greitakalbė yra kalbos yda. Klausytojas pradeda jausti įtampą ir nuovargį kai mes malame sakinius, kaip kavamalė, nedarome pauzių, neleidžiame sau jų metu kokybiškai įkvėpti. Klausytojui sunku sekti mintį.

Greitai kalbėdami dažnai neakcentuojame svarbesnius žodžius-raktinius žodžius, nesuteikiame erdvės sau pamąstyti ką norime kalbėti toliau.

Greitai kalbantis žmogus visada pralaimės prieš neskubantį, jei tai nėra profesionalas, žinantis kokiu tikslu ir kokioje vietoje jis ,norėdamas sukelti afektą, parodyti savo aistrą, entuziazmą – greitina savo kalbos tempą.

Tai reiškia kad kalbėtojas turi jausti savo kalbėjimo ritmą ir būseną. Jei norime pabrėžti svarbiausius dalykus, akcentuojame juos, sulėtiname tempą, įprasminame.

Jei kalbame per lėtai, klausytis taip pat sunku

Kitas kraštutinumas yra labai lėtas monotoniškas kalbėjimas. Jis išties neįkvėpia ir klausytojas pradeda snausti.

Lavinti kalbėjimo ritmą, atsižvelgus į savo asmenybės tipą, tobulinti, varijuoti, eksperimentuoti ir įrašinėti save į diktofoną!

Idealus tempas maždaug 120-160 žodžių per minutę. Atsižvegdami į tai ieškokite savo individualaus stiliaus.

Švari dikcija – raktas į gražų tembrą ir išraiškingą kalbą

Raiškiai ir aiškiai tardami kiekvieną žodį mes parodome pagarbą savo klausytojams, žmonės išties atsipalaiduoja, neeikvodami energijos į informacijos atpažinimui.

  • Artikuliuodami žodžius mes tuo pačiu pageriname ir savo diafragmos tonusą. Pasijungia kokybiškesnis kvėpavimas, paremti mūsų balsą.
  • Stebėkite save ir kiekvieną žodį tarkite kokybiškai, raiškiai ir ryškiai. Balsės ir priebalsės turi būti savo vietoje!
  • Išsižiokite, atpalaiduokite savo apatinį žandikaulį, lūpas. Atkreipkite dėmesį į liežuvio taisyklingą poziciją, kaip jis santykiauja su dantimis. Švebeldžiavimas dings savaime jeigu dėsite pastangas drąsiai ir taisyklingai artikuliuoti.

Intonacija

Geras kalbėtojas visada varijuos savo kalbėjimo aukšti ir naudos intonaciją pabrėždamas svarbiausias vietas. Jūsų balso tembras yra priskiriamas prie aukštesnių arba žemesnių balsų, tačiau tikrai nereiškia, kad kalbėdami turėtume išlikti tik tame aukštyje. Tai gresia monotoniškumu ir kalbėjimu “į tašką”.

  1. Pasiimkite teksto atkarpėlę,kuri jus įkvėpia. Įsivaizduokite save senovės Graikijos oratoriumi, Šekspyro pjesės herojumi arba šalies prezidentu ir paskaitykite teksto pastraipą eksperementuodami su savo intonacijos išraiškomis. Leiskite balsui užkilti ir nusileisti, praplėskite savo garso aukščio diapazoną, tačiau išlikite savo kalbomojoje balso pozicijoje kuo natūraliau.
    • Naudokite ir kintančią dinamiką kaip dramos elementą. Nebijokite pakelti, taip pat ir labai nuleisti garsą, išlaikant kalbos išraiškingumą.
  1. Nepamirškite stovėti tiesiai, išsižioti kai tariate žodžius. Save stebėkite veidrodyje, tai labai padeda pamatyti kas vyksta ir išsitaisyti.
  1. Kartokite šią pastraipą tol kol rezultatas jus tenkins. Ir nepamirškite, kad praktikavimas yra proceso karalius. Tai kas dar šiandien gaunasi silpnokai, rytoj gali skambėti ir atrodyti daug užtikrinčiau.
    • O kartais padarydami dienos-poros dienų pertrauką, informacija geriau “susiguli, ir pailsėję mes darome efektyvius veiksmus jau labai natūraliai ir be pastangų.

Stebėkite save kalbant

Taip, atrodo tai įgyvenndinti taip sunku! Juk tiek daug minčių sukasi automatomatiškai mūsų galvoje, tada kai mes kalbame dienos eigoje. Visur turime suspėti, skirtingose gyvenimo srityse žaidžiame pagal skirtingas taisyklės. Jas kuriame arba prie jų prisitaikome. Taip išmokstame meistriškai persijungti nuo vienos rolės į kitą. Su šiomis rolėmis keičiasi ir mūsų balso veidai.

To pasekoje mūsų balsas kaip vidinės organizacijos veidrodis praranda savo prigimtinį autentišką skambėjimą, gylį ir svorį. Šeimoje mes skambame vienaip, darbe kitaip, keičiasi tembro atspalviai kai esame nepažįstamoje aplinkoje su svetimais žmonėmis. Ir tose rolėse yra labai subrolių. Ar dažnai susimąstome kaip skamba mūsų balsas tuo momentu ir kodėl?

Geriausi vertintojai yra mūsų aplinkiniai, kadangi save girdime kitaip, dėl vidinės klausos sandaros. Sau esame dažniau pakankamai “geri”, tuo tarpu žmonės aplink girdi mus su visais emociniais šešėliais ir intencijomis. Pradedami sąmoningai stebėti tai kaip skamba mūsų balsas, mes atsigręžiame į savo vidų ir pradedame atpažinti kylančias mintis, emocijas, kurios nulemia mūsų balso “muziką”.

Galėčiau drąsiai teigti kad tai yra tokios populiarios meditacinės formos kaip “Mindfulness” proceso dalis. Šios meditacijos esmė susitelkti į momentą, į tai ką tuo metu darai visu savo dėmesiu. Mindfulness galime praktikuoti ir per savo balso prizmę, tapdami dėmesingesni sau, išgyvendami kiekvieną gyvenimo akimirką pilnai.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.